Ką manote apie posakį, kad hobį pavertus darbu, niekada nebereikės dirbti?

Šis posakis tik iš dalies yra teisingas. Būtų racionalu teigti, kad atradus mėgstamą darbą, jums seksis jį dirbti. Jei seksis dirbti, tikėtina, kad tokį darbą atliksite geriau nei vidutiniškai ir tuo džiaugsitės. Tuomet arba sėkmingai darysite karjerą, arba pasuksite verslo keliu. Tačiau itin svarbu atrasti ir kažkokią kitą mielą veiklą, kurią galėtumėte vystyti po darbo valandų. Tokiu būdu perkelsite mintis kitur, užkardinsite ruminavimo tikimybę bei turėsite galimybę pasisemti naujų idėjų bei kūrybiškumo.

 

Ar nepastebite tendencijos, kad dirbant iš namų, darbo produktyvumas išliko toks pat arba net padidėjo, bet pačios darbo valandos tapo ilgesnės ir poilsiui skiriama mažiau laiko?

Tokia tendencija išties aiški. Taip pat aišku, kad tos organizacijos, kurios padeda darbuotojams įsirengti patogią ir profesionalią darbo vietą namuose, atliepia darbuotojų emocinį būvį, rūpinasi kokybiška komunikacija ir darbo organizavimu, išties stebi puikius rezultatus ir gauną teigiamą atgalinį ryšį iš kolektyvo. Tačiau jei tiesmukai komunikuojama „tuoj grįšime į biurą, dar pakentėkite“ žinutė ir nesiimama proaktyvios adaptacijos prie pasikeitusių sąlygų, verslo rezultatai gali tapti labai nuviliantys.

 

Kaip vadovui perfekcionistui, to reikalaujančio iš kitų, pačiam parodyti šią jo ydą?

Yra vienas gana gerai veikiantis „triukas“ su į perfekcionizmą linkusiais žmonėmis. Tai galite naudoti ir sau. Tiesiog užduokite klausimą „kodėl tau tai svarbu“. Jei vadovas paprašė padaryti ekselio lentelę, jūs ją padarėte puikiai, tačiau nenuspalvinote galutinių rezultatų taip, kaip mėgsta vadovas ir sulaukėte dėl to priekaištų. Kultūringai ir taktiškai paklauskite – kodėl jam tai svarbu? Ar tikrai tai, kad nenuspalvinti trys laukeliai, visą jūsų darbą padaro beverčiu? Kodėl jam tokia smulkmena kaip laukelių spalva yra svarbu? Kuo labiau kvescionuosite neracionalius žmogaus reikalavimus, tuo labiau parodysite tokiam žmogui jo mąstymo klaidas. Tuo pačiu turėsite progą išsiaiškinti, galbūt išties kažkokios informacijos neturite ir tam tikros smulkmenos turi didelę įtaką tolimesniame etape?

Žinoma, visada yra tikimybė, kad perlenksite lazdą ir būsite atleisti, bet ar tikrai norite tęsti karjerą su toksišku vadovu?

 

Ar gali būti per didelė savivertė? Per didelis pasitikėjimas savimi?

Gali. Tai taip pat nėra konstruktyvi savivertė. Neretai tokia savivertė ateityje turi tikimybę pavirsti į narcisizmą ir žmogus gali pradėti pernelyg daug dėmesio skirti sau, savo išvaizdai, savo pasiekimams ir kitų žeminimui.

 

Kaip nurimti ir „atvėsti“ kritinėse situacijose?

Atidos pratybose kartais vartojamas terminas „išminties pauzė“. Tai reiškia, kad pratybų metu išmokstama atpažinti savo emocinį krūvį ir jam esant itin aukštam – tiesiog padaryti pauzę. Jei konfliktas vyksta su kitu asmeniu, galima atsiprašyti, kad problemos šią akimirką negalite išspręsti, nes nenorite priimti neišmintingą sprendimą. Jokios stiprios emocijos nesitęsia ilgai, nes mūsų smegenys turi „savisaugos“ funkciją. Kartais užtenka keliolikos minučių, kartais valandos ar dienos ir nurimus emocijoms bus galima priimti racionalesnį sprendimą.

 

Ar yra kažkokios specifinės atsipalaidavimo praktikos, kad sustabdyti prasidėjusį panikos priepuolį?

Panikos priepuolį galima skirstyti į tris dalis – priešpanikinę, pačią panikos ataką ir popanikinę būseną. Daugiausiai dėmesio reikia skirti priešpanikinei būklei, kuomet išmokstama taikyti atsipalaidavimo technikas, kurių pagalba užkertamas kelias panikos atakai prasidėti. Tam tinka bemaž visos atsipalaidavimo technikos, ypač atidos (mindfullness) krypties. Kai išmoksite gyventi ramiau, giliau atsipalaiduoti, labai sumažės tikimybė iššaukti patį panikos priepuolį. Taip pat yra specialios technikos, kurios gali padėti užkardyti panikos priepuolio „įsibėgėjimą“. Tačiau, skirtingai nuo įprastų atidos pratybų, šias pratybas yra privaloma atlikti fiziškai lankantis pas psichologą, nes mokymų eigoje specialistas gali dirbtinai jus įvesti į panikos priepuolio būseną tam, kad vėliau jau savarankiškai gebėtumėte iš jos „išeiti“.

 

Kaip žinoti ar meditacija man suveikė?

Pabandysime papasakoti analogiją. Kai tik pradedate užsiimti sportu, tarkim, kilnoti svarmenis, kaip žinoti ar po kiekvieno pakilnojimo įvyko kažkoks pokytis? Nežinosite. Tačiau tai nereiškia, kad pokytis nevyksta. Jei nuosekliai tęsite svorio kilnojimą – šimtu procentų, kad sustiprinsite treniruojamą raumenį. Tam nėra jokios abėjonės, jei tik sportuosite nuosekliai. Ir raktinis žodis čia yra „nuosekliai“. Visi dideli rezultatai pasiekiami nuosekliai tęsiant veiklą. Galite pradėti medituoti nuo vienos minutės, bet tai darykite kasdien. Po keleto savaičių tai taps įpročių ir pradėsite jausti, kad jau laukiate tos minutės, vis labiau per ją sugebate suvaldyti savo mintis. Tuomet ilginkite praktiką iki dviejų minučių, vėliau – trijų ir t.t.  Nerekomenduojame iškart užsibrėžti sau didelius tikslus, lygiai kaip nei vienas protingas treneris nerekomenduotų pradėti svorio kilnojimo nuo sunkiausių štangų.

 

Kalbant apie fobijas - kiek laiko užtrunka procesas nuo pirmosios sesijos iki, tarkim voro paėmimo ant rankų?

Per porą įžanginių sesijų buvo aptariamas procesas kaip vyks vadinamoji „ekspozicija“. Dažniausiai paruošiamųjų sesijų užtenka dviejų – trijų, sunkesniais atvejais – iki penkių. Sesijos galimos po vieną arba dvi per savaitę. Ekspozicija nuo-iki trunka apie 5-7 valandas.

 

Ar konsultuojantis su psichiatru yra užvedama ligos kortelė, kurios įrašai su diagnoze  žmogui gali pakenkti ateityje?

Apmaudu, tačiau šiandien atsakymas yra taip, jei kreipiatės į valstybinę įstaigą. Tam tikros privačios įstaigos prisiima atsakomybę atlikdamos gydymą anonimiškai.

 

Kokios yra depresijos priežastys? Kiek atvejų yra fizinės kilmės?

Depresijos gali būti skaidomos į dvi kategorijas: egzogeninę ir endogeninę. Egzogeninės kilmės sutrikimai – dėl tam tikrų psichologinių traumų, gyvenimo įvykių kilę psichologiniai ar psichiatriniai sutrikimai. Endogeninė kategorija yra biologinė, t.y. susijusi su pokyčiais žmogaus biocheminiuose procesuose ir neretai turi tiesioginį ryšį su paveldimumu. Endogeninės depresijos atsiradimas laikomas tarsi „iš niekur, savaime“, t.y. žmogaus gyvenime nevyko kažkokių krizių ar netekčių, kurie galėjo sąlygoti depresijos atsiradimą. Mokslinėje literatūroje pateikiamas toks endogeninės ir egzogeninės depresijos santykis: 40:60.

 

Kaip nuspręsti, kad medikamentai man jau būtini?

Visai geras įsivertinimas būtų toks - ar mano esama būklė leidžia man atlikti kasdienes užduotis, tinkamai dalyvauti profesinėje veikloje, mokintis, bendrauti? Jei šie dalykai jau kenčia dėl esamos psichikos būklės ir psichoterapijoje negalima pasiekti norimo pagerėjimo, psichologas/psichoterapeutas jums pasiūlys kreiptis pagalbos pas psichiatrą, o kai būklė pagerės, grįšite į psichoterapiją.

 

Kodėl Lietuvoje lengva ranka skiriami antidepresantai?

Negalima Lietuvos išskirti kaip daug antidepresantų grupės vaistų vartojančios šalies. Čia vienareikšmiškai pirmauja JAV, Islandija, Kanada ir Skandinavijos šalys. Tad teiginys nėra teisingas ir tikime, kad Lietuvos gydytojų bendruomenė atsakingai žiūri į psichikos sveikatą ir vaistus skiria tais atvejais, kai jie būtini. 

 

O kodėl magnetinio smegenų stimuliavimo metodo negalima taikyti iš karto, tik pasireiškus depresijos simtomams?

Nors magnetinė transkranalinė stimuliacija ir nėra invazinis metodas, tačiau bet koks fizinis poveikis smegenims pagal įstatymus yra leidžiamas tik išskirtiniais atvejais. Jei konkrečiai, šis metodas naudojamas tik rezistentiškų depresijų ir šizoafektinių sutrikimų gydymams, kai kiti metodai nėra parodę teigiamų rezultatų.

 

Ar sveika miegoti pietų miego?

Vienareikšmišką atsakymą, paremtą moksliniais tyrimais čia surasti būtų sudėtinga. Tačiau galima tvirtai teigti, kad tie, kurie neturi jokių miego problemų, tikrai sau nepakenks trumpai snūstelėję per pietus. Tačiau esant bet kokiems miego sutrikimams - ar tai būtų sunkus užmigimas vakare ar mieguistumas dienos metu - tikrai nerekomenduotume miegoti dienos metu, nes galima problemas tik pagilinti.

 

Kaip būti laimingu?

Jei būtų įmanoma į šį klausimą atsakyti trimis sakiniais, tūkstančiai knygų, mokymų ir net Laimės Forumas būtų nereikalingi :) Tačiau išmintingas patarimas būtų visų pirma mokintis tapti mažiau nelaimingu, tuomet džiugesį atskirti nuo laimės jausmo ir visuomet laimės ieškoti savo viduje, o ne išoriniuose dalykuose.

​

​